Neabejoju, kad tarp konservatorių rinkėjų yra tokių, kurie tiki, kad šios partijos lyderių ir ministrų dievobaimingumas užtikrins vyriausybei sėkmę nelygioje kovoje su krize ir žiniasklaida.
Daugelis, gal net absoliuti dauguma konservatorių rinkėjų atidavė balsą už Tėvynės sajungą ne tik dėl jos tautinių idealų, bet visų pirma dėl jos moralinės religinės platformos.
Moralumas ir tikėjimas – stipri korta jau vien psichologiniu požiūriu: net jei žiauriai nusivylei savo išrinktųjų ūkine ir politine veikla, vis dar gali guostis, kad jų (ir tavo) klaidas atperka moralinė misija ir tikėjimas.
Konservatorių nuolatinis flirtas su Katalikų bažnyčia, dosnumas piligrimų renginiams, kova su abortais, raginimas išprievartautoms moterims gimdyti, atkaklus dėmesys jaunimo lytiniam švietimui, vaikų apsauga nuo erotikos – šios ir kitos konservatorių ir jų partnerių iniciayvos jau sulaukė nemažai visuomenės dėmesio.
Tačiau lieka negvildentas daug įdomesnis klausimas: kokį poveikį vyriausybės ir jos viršininko religingumas gali daryti ir daro ekonominiams ir politiniams sprendimams?
Tradicinis požiūris į ūkio valdymą neleidžia taip keistai klausti: ekonomika yra skaičių ir formulių mokslas, šaltų ekspertų arkliukas. (Visi juokiasi iš “islamiškos bankininkystės” idėjos.) Tačiau šiais beprotiškais sunkmečio laikais verta atsisakyti surūdijusių stereotipų – taip pat ir stereotipų apie krizę.
Niekada negali žinoti, kokie motyvai slypi net ir už nekalčiausio ūkinio sprendimo, ką ir kalbėti apie strateginius nutarimus.
Štai, pavyzdžiui, neseniai į viešumą iškilo “sensacingas” faktas, kad garsiausias pasaulio konservatorius, buvusi JAV galva G.W.Bushas, ieškodamas sąjungininkų kariauti su Iraku, prisipažino Prancūzijos prezidentui J.Chiracui, kad artimuosiuose Rytuose jis, Bushas, sieks nugalėti apokaliptines Šėtono jėgas Gogą ir Magogą, apie kuriuos kalba Šventasis raštas.
(“Šėtonas bus paleistas iš kalėjimo. Ir išeis į laisvę gundyti tautų [jį įkūnijantys] Gogas ir Magogas, suves jas į mūšį, tada dangus prapliups Dievo liepsna, kuri visus prarys”...)
Taip prasidės "Naujasis tūkstantmetis" (permainų epocha). Pats Bushas tame scenarijuje save regėjo kaip Dievo agentą.
Be to, paaiškėjo, kad buvęs gynybos sekretorius, karo verslo magnatas D.Rumsfeldas suspėjo sunaikinti įslaptintų karo dokumentų, kuriuose cituojamas... Šventas Raštas.
Kas galėtų paneigti, kad, pavyzdžiui, ir vadinamieji naktiniai mūsų Permainų koalicijos sprendimai buvo taip skubotai stumiami dėl kokių nors astrologinių arba kitokio tikėjimo motyvų? O tas premjero ir jo partijos prisirišimas prie kai kurių ministrų (pvz., Šemetos)? Kas žino, kokie įžadai po visu tuo slypi.
(O ir išrinktoji Dalia G. savo metu tobulinosi Džordžtauno universitete, kuris prisistato kaip "puoselėjantis jezuitišką dvasią"...)
Tačiau kol Kubilius neparašė atsiminimų...
[Tęsinys čia]
dėl jėzuitiškos dvasios - pats baigiau jėzuitų gimnaziją ir galiu tvirtai teigti - kokių 80% baigiančių šią gimnaziją yra netikintys arba tiesiog nekreipiantys dėmesio į religiją. jėzuitai visada pasižymėjo švietimo skatinimu, o ne religijos.
AtsakytiPanaikinti