penktadienis, rugpjūčio 14, 2015

Plius minus vienas kitas chemikalas — koks skirtumas?

Kodėl jie valgo patobulintą maistą, o mes — ne?
 
Nors Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginis Lietuvos partneris, Europą ir Ameriką skiria daugybė skirtumų. Pavyzdžiui, amerikiečiai nevengia genetiškai modifikuoto maisto, mėsą plauna chloru, galvijus šeria hormonais, naudoja Europoje uždraustus chemikalus ir pesticidus (net 82 pesticidai, draudžiami Europoje, amerikiečiams tinka) ir t.t. Iš kur tiek skirtumų? 

Kodėl išvis egzistuoja tokie skirtumai? Amerikiečiai galėtų pasakyti: „Pažvelkite į mus! Mes sveiki, gražūs ir klestintys.“ Ar Europa turėtų užsispyrusi laikytis savo principų, jeigu jie trukdo, pavyzdžiui, plėsti prekybą su Amerika? Kodėl amerikiečiai gali valgyti patobulintą maistą, o mes ne? Kodėl europiečiai bijo visokių endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, o amerikiečiai nedaro iš to didelės problemos?

Ar gali amerikiečiai iš tikrųjų „gerbti“ Europos skirtumus? Derybiniu požiūriu visi Europos standartai yra kliūtys prekybai, t.y. neracionalūs išsigalvojimai.

Nesuderintas klausimas: ko nori 79 proc. gyventojų?

Prezidentė D.Grybauskaitė sako, jog 79 proc. Lietuvos gyventojų nori, kad kuo greičiau būtų užbaigtos ES derybos su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP). Neaišku, kaip europiečiams sekasi derėtis su amerikiečiais, nes derybų procesas įslaptintas. Europos Komisija nenoriai kalba šia tema, ypač kilus protestams ir pasigirdus reikalavimams išvis nutraukti derybas. 

Iš visko sprendžiant, derybos nelengvos, ir tai suprantama: juk bet kokių derybų tikslas — susitarti dėl nuolaidų ir tarpusavio kompromisų.

Europos Komisija, atsakinga už įslaptintas derybas su JAV, yra paskelbusi komentarą, esą ir Europoje, ir JAV maisto sauga ir kiti standartai užtikrinami vienodai efektyviai, tik skirtingomis priemonėmis, todėl tų priemonių suvienodinimas — tik techninis klausimas. Aišku, kyla klausimas: jeigu standartai užtikrinami vienodai veiksmingai, kam reikia juos suvienodinti?

2014 m. paskelbta amerikiečių ataskaita rodo, kad labiausiai Amerikos pusę nervina europiečių užsispyrimas genetiškai modifikuoto maisto klausimu. Per 12 metų Europos įstaigos nepriėmė nė vieno pasiūlymo įteisinti naują genetiškai modifikuotą produktą. 2006 m. JAV apskundė Europos Sąjungą Pasaulio Prekybos Organizacijai. 

Beje, ne tik Amerikos, bet ir Europos biotechnologijos verslo įmonės nepatenkintos ES galiojančiomis maisto saugos taisyklėmis, kurios, aišku, trukdo siekti daugiau pelno.

Iki šiol iš esmės skiriasi JAV ir ES požiūris į chemikalus. ES laikomasi atsargumo principo, pagal kurį tais atvejais, kai mokslas negali pateikti kategoriškų išvadų arba esama prieštaros, sprendimo galią turintys politikai privalo atsižvelgti į įvairius veiksnius, užuot rėmęsi vien mokslo duomenimis. O Jungtinėse Valstijose laikomasi principo, kad valdžios institucijos prieš uždrausdamos turi įrodyti, kad svarstomasis chemikalas yra kenksmingas — priešingu atveju, jei mokslinių įrodymų nėra, prekybos neleidžiama varžyti.

Todėl nesutampa ES ir JAV požiūris į didžiausias leidžiamas pesticidų likučių koncentracijas maiste. 

Kad reikalus būtų galima tvarkyti greičiau

Bet dabar, derybose su JAV, Europos Komisija siūlo supaprastinti pesticidų ir chemikalų įteisinimo procedūras, kad reikalus būtų galima tvarkyti greičiau.

Kilus skandalui dėl Amerikoje naudojamų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kenkiančių kūdikiams, sukeliančių vėžinius susirgimus ir vyrų nevaisingumą, Europos Komisija įsipareigojo nustatyti kriterijus šioms medžiagoms apibrėžti, tačiau sprendimą kažin kodėl atidėjo iki 2017 m. Dėl to Švedija net rengiasi paduoti Europos Komisiją į teismą.

Europos Sąjungoje uždrausti ir augimą skatinantys hormonai, kurie Amerikoje naudojami galvijams auginti. Amerikoje galvijai taip pat šeriami vaistais (pvz., raktopaminu).

Po daugelį metų trukusių ginčų Europos Komisija, spaudžiama JAV, įteisino jautienos skerdenos plovimą pieno rūgštimi. Tačiau be šio būdo, Europoje mėsą leidžiama plauti tik karštu vandeniu, o JAV taikoma daugybė įvairių cheminio apdorojimo būdų.

ES taip pat draudžiama naudoti chemikalus apdorojant paukštieną. Amerikoje paukštiena plaunama chloru.

8 iš 11 Lietuvos europaralmentarų palaimino derybas dėl ES ir JAV laisvos prekybos susitarimo (angl. santrumpa — TTIP). Susitarimas neatpažįstamai pakeis mūsų gyvenimą. 

Ne tik įdomiau maitinsimės, bet ir turėsime prisitaikyti prie daugybės permainų. Pavyzdžiui, mažės atlyginimai, didės kainos, brangs vaistai, daugės bedarbių.

O įdomiausia ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo dalis — atskiras reformuotas tarptautinis arbitražas valstybių ir investuotojų ginčams spręsti. Jis faktiškai leis bausti valstybes, jei šalies įstatymai netenkintų investuotojo (pvz., jei jam nepatiktų minimalaus atlyginimo, aplinkosaugos, maisto saugos normos).

Net popiežius, kalbėdamas apie „šėtono išmatas“, paminėjo laisvosios prekybos susitarimus kaip būdingą dabartinės — neteisingos — pasaulio tvarkos bruožą.