Vykdydama Tarptautinio valiutos fondo įsakymus, Latvijos vyriausybė ruošiasi įvesti nekilnojamojo turto mokestį (kelių šimtų latų dydžio) visiems piliečiams, įskaitant pensininkus.Žlungant sveikatos apsaugai, Latvijos kredito bendrovės pradėjo teikti naują paslaugą: už operacijas ir kitas paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose žmonės gali mokėti lizingu.
Tarp Europos Sąjungos atstovų, prižiūrinčių Latvijos ekonomiką, pasigirdo balsų, kad Latvijos atidavimas Tarptautinio valiutos fondo globon buvo "klaida", nes jo reikalavimai "per griežti".
Anot vokiečių ekspertų, biudžeto subalansavimas ir viešojo sektoriaus pjaustymas Latvijoje "nieko neišsprendžia", nes ydingas yra pats silpnesnės valiutos pririšimo prie stipresnės valiutos modelis, kurį sugalvojo euforijos apimti Čikagos ekonomistai praėjusiame amžiuje. Radikalios krizės salygomis ta virvutė, kuria surištos valiutos, tampa užsiveržiančia kilpa.
KLAUSIMAS: JEIGU VIEŠOJO SEKTORIAUS PJAUSTYMAS IR VERŽIMAS DIRŽAIS NIEKO NEIŠSPRENDŽIA, KODĖL VYRIAUSYBĖS, VADOVAUJAMOS TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO IR PASAULIO BANKO, DAUGIAU NIEKO NEVEIKIA, TIK PJAUSTO IR VERŽIA?
Akivaizdu, kad šio pjaustymo tikslas yra visai kitas, negu teigiama oficialiuose paaiškinimuose. Tai - "investicija į ateitį": krizė yra unikalus šansas priversti atsilikusias šalis galutinai atsiverti globaliam kapitalui, t.y. įgyvendinti reformas, išlaisvinančias kapitalo judėjimą (dereguliacija, viešojo sektoriaus privatizacija, darbo santykių liberalizavimas ir tt.)
Susijusios antraštės:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.