Žėk: baudžiamosios (ir) valdžios sistemos atstovai apie kalinių norus kalba panašiai, kaip prekybininkai kalba apie pirkėjų norus: "Anksčiau to nebuvo" (žr. Kodėl pirkėjai nenori nuolaidų).
Kaliniai "nenori" būti raštingi, NES jie negali parašyti pareiškimo (išreikšti savo noro - tokio noro nėra, nes toks noras neįmanomas):
Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Muzikevičius jau daugiau kaip trisdešimt metų dirba šalies įkalinimo įstaigose.
Pareigūnas teigia, kad su tokiu masiniu neraštingumu, koks yra dabar, dar niekada nebuvo susidūręs:
„Anksčiau pasitaikydavo tiktai pavienių beraščių. Dažniausiai tai būdavo kitataučiai, čigonai. Dabar nemokančių nei skaityti, nei rašyti – jau dešimtys. Ir daugiausia tai jauni – 20-30 metų – vyrai“.
Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė pakomentavo taip: “Kaip įtraukti žmogų į tą [kalinių švietimo] projektą, jei ten reikia paskaityti specialią literatūrą, užpildyti anketas, o jis nemoka nei rašyti, nei skaityti.
Anksčiau į šią problemą nebuvome atkreipę dėmesio, nes beraščių skaičius nebuvo toks didelis.“
Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos direktorius Gintautas Draugelis: “mes galime mokyti tik tuos žmones, kurie pareiškia norą. O jokio išsilavinimo neturintys nuteistieji net prašymo negali parašyti, nes nemoka. Tėvų, kurie tai padarytų už juos, šalia nėra”.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.