Kodėl pirkėjai nenori nuolaidų

Vieno rūbų krautuvių tinklo atstovė, kalbėdama apie smukusią prekybą ir krentančius pardavimus, pareiškė, kad sunkmetis verčia prekybininkus mažinti kainas ir daryti visokias kitokias nuolaidas pirkėjams, nes "dabar pirkėjas to nori - ANKSČIAU TO NEBUVO".

Šis teiginys tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip žiaurus nusišnekėjimas. Iš tikrųjų, šio teiginio loginis statusas yra tox pat, kaip kadaise daug juoko visame pasaulyje sukėlusio televizijos laidos dalyvės pareiškimo, kad "Sovietų Sąjungoje sekso nėra".

Visi žinojo, kad Sovietų Sajungoje seksas yra; bet pranešimas nebuvo beprasmiškas. "Sovietų Sąjungoje sekso nėra" reiškia "Sovietų Sąjungoje seksas nėra viešos kultūros ir kalbėjimo objektas; seksas yra tabu" (ar pan.).

Labai panašiai ir propozicija "Anksčiau pirkėjams nuolaidų nereikėjo" pasako daugiau negu sako: jis taikliai apibūdina kartelių ir monopolijų užguito/s Lietuvos vartotojo/s padėtį ir tiksliai išreiškia kartelininkų ir spekuliantų filosofiją: anksčiau, iki krizės, nuolaidos ir mažesnės kainos pirkėjams buvo absoliutus tabu, tai, apie ką jie negalėjo net pagalvoti, nes tai buvo absoliučiai neįmanoma, anapus oficialaus kalbėjimo, tabu. (Kartelių ir monopolijų tema ir dabar yra tabu - tai, apie ką viešai niekas nekalba: "Kartelių ir monopolijų Lietuvoje nėra"). Žmonėms "nereikėjo" nuolaidų, nes nuolaidų Lietuvoje nebūna ir negali būti. Prekybininkai sukūrė tokią totalios prievartos aplinką, kurioje net mintis apie kitokias kainas ir nuolaidas neįmanoma.

Juk prekybos tinklo atstovė NEpasakė "anksčiau pirkėjai buvo priversti mokėti tokią kainą, kokią mes juos versdavome mokėti, sudarę kartelinį susitarimą tarp tinklų arba tiesiog spekuliacinio azarto apimti". Ji pasakė "Anksčiau pirkėjams to nereikėjo". Kitaip tariant, čia prasikiša fantazija apie sistemą, kuri yra tokia totali, be alternatyvų, o jos prievarta tokia efektyvi, kad ji ne tik verčia vartotoją "rinktis" 1 iš 1, bet ir užmuša joje/jame bet kokią svajonę ar alternatyvų įsivaizdavimą.

Nors monopolistai ir kartelininkai kol kas dar negali užmušti mūsų svajonių ir įsivaizdavimų, bet prekybininkų prievartos patirtis jau seniai yra absoliučios daugumos Lietuvos gyventojų kasdienybė.