Apie Laisvės Partijos pilkojo kardinolo Šimašiaus sąsają su kraštutinės dešinės Alt Right sąjūdžiu [PAPILDYTA]

R. Šimašius, vadovavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutui, tapatinasi su „austrų ekonomikos mokykla“ ir identifikuojasi kaip dešinysis libertaras, „anarcho-kapitalistas“.

Pagrindiniai šios mokyklos ideologai yra Murray Rothbard ir Hans-Hermann Hoppe. Šimašius neslepia, kad Hoppe yra jo „mėgstamiausias filosofas“. Pastarasis (itin kontroversiškas veikėjas, Alt Right ikona) LLRI kvietimu viešėjo  bei skleidė žinią ir Lietuvoje - renginys reklamuotas antrašte „Laisvės propaguotojai iš viso pasaulio pirmą kartą rinksis Lietuvoje“. 

Rothbard nuolat linksniuojamas LLRI produkcijoje, jam buvo dedikuotas LLRI rašinio konkursas: „Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, šių metų rašinio konkursui pasirinktas autorius, kuris akademinį jaunimą turėtų sudominti nagrinėjamų temų gilumu … . Kviečiam nesibaiminti“. 

LLRI glaudžiai bendradarbiauja ir su JAV įsikūrusiu Ludwigo von Miseso institutu, kuris yra labai svarbus Alt Right idėjų sklaidai.

Hoppe ragino atsikratyti „moterų, ypač vienišų motinų, juodaodžių, … homoseksualų ir lesbiečių ir transseksualų privilegijų“, mat visi jie, esą, naudojasi aukos statusu ("women, and in particular single mothers, blacks, browns, Latinos, homosexuals, lesbians, bi and transsexuals . . . awarded victim status and accorded legal privileges through non-discriminatory or affirmative action decrees").

Jis taip pat ragino uždaryti visus „universitetų padalinius, atsakingus už juodaodžių, Lotynų Amerikos kultūros, moterų, lytiškumo ir queer tyrimus“ (university departments for black, Latino, women, gender and queer studies).

Hoppe žodžiais, libertarinėje socialinėje sistemoje tuos, kurie pasisako už lygybę „reikia fiziškai atskirti ir pašalinti iš visuomenės“ (there can be no tolerance toward democrats and communists in a libertarian social order. They will have to be physically separated and expelled from society).

Hoppe mentorius Rothbard ragino „atsikratyti bomžų“ (get rid of the bums) ir pjudyti juos policija (unleash the cops).

Šių nuostatų atgarsį girdime ir Šimašiaus pasisakymuose apie „bomžus“.

Antrindamas Rothbardui, Hoppe ragino lygybės šalininkus „mušti, kol taps klusnūs” (must be beaten into submission).

Hoppe smerkė „priverstinę“ imigrantų ir kitų grupių integraciją ir ragino užtikrinti jų atskyrimą ir natūralų konkuravimą su kitomis visuomenės sekcijomis, pavyzdžiui, privatizuoti mokyklas.

Rothbard ir Hoppe dažnai cituoja „socialinės biologijos“ ir „rasializmo“ proponentus (Richard Lynn, J. Philippe Rushton), kurie protinius pajėgumus sieja su kaukolės ir penio dydžiu.

Antai kalbėdamas apie PAR, Rothbard sakė, kad geriausias sprendimas Pietų Afrikai – ne aparteido panaikinimas, o „Didysis Aparteidas“ (Grand Apartheid) – absoliuti segregacija.

Hoppe įkurta Property and Freedom Society (PFS) tapo Alt Right ideologų tribūna: čia nuolat kalba tokie kraštutinės dešinės ideologai ir „akademinio rasizmo“ šaukliai kaip Jared Taylor, „žmonių bioįvairovės“ proponentas Steve Sailer, ektremistinių pažiūrų anti-imigracijos aktyvistas Peter Brimelow ir psichologas „rasialistas“ Richard Lynn.

PFS pasisako už „privačios teisės visuomenę“, demokratijos minimumą ir visų išteklių privatizavimą.

Rothbardas rėmė neokonfederatų (baltųjų separatizmo) sąjūdį, buvo vadinamojo „Paleo aljanso“ lyderis, leido leidinius, kuriuose buvo publikuojamos karikatūros, vaizduojančios siauraakius velnius, puolančius laisvės statulą, ir kritikuojamas „civilizacijos nuosmukis“.

Jis teigė, kad egalitarizmas yra „blogis“ ir „antižmogiškas“ (“antihuman“, “evil”).

Anot Rothbardo, “protinių pajėgumų nelygybė susijusi su genetika” (the genetic basis for inequality of intelligence).

Rothbardo žodžiais, „biologija – tai uola egalitairinių fantazijų kelyje. Maištas prieš biologinę tikrovę yra maištas prieš gamtos tvarką“ (Biology stands like a rock in the face of egalitarian fantasies; the egalitarian revolt against biological reality [is a revolt against the] very organization of nature).

Šios minties atgarsį girdime Šimašiaus mintyje: „žmogaus teisės yra ne valdžios, bet gamtos reikalas. Su gamta nepasiginčysi“. O štai ir išsamesnis paaiškinimas, kas čia per reikalas: „Žmonės, kurie gerbia prigimtinę pasaulio tvarką, turėtų atkreipti dėmesį, kad ekonominė tvarka yra jos dalis“.

Hoppe 2017 m. sakė, kad „Alt Right neklysta pripažindami, kad nelygybė yra neišraunama duotybė”. (recognize from the outset, as the Alt Right does, the inequality … as an ineradicable datum of the human existence)

Su šia libertarizmo srove susijusios įstaigos Europoje (pvz., Hayeko institutai) tiesiogiai bendradarbiauja su kraštutinės dešinės politinėmis organizacijomis, pvz., Laisvės Partija Austrijoje ir „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Neigdamas rasinių ir seksualinių mažumų teisių ir viršnacionalinių institucijų svarbą, Rothbard citavo Miseso mintį, kad “rasės skiriasi protiniais ir valios pajėgumais, todėl jų gebėjimai suformuoti visuomenę – be galo nelygūs” (races do differ in intelligence and will power, ... they are very unequal in their ability to form society).

Rothbard ragino remtis dešiniojo populizmo jėgomis (right-wing populism).

Daugiau apie visa tai žr. čia.

Šimašiaus pažiūros: antisocialumas, sadizmas

Laisvės partijos pilkojo kardinolo Šimašiaus retorika primena minėtųjų libertarizmo ikonų diskursą. Pažymėtinas sarkastiškas požiūris į socialines problemas ir sadistinis tonas kalbant apie socialiai marginalizuotas grupes. Socialinė nelygybė ir skurdas aiškinami „prigimtine tvarka“.

Šimašius yra ne kartą piktai pasisakęs prieš lygybę ir išjuokęs socialinį rūpestį.

Norintieji laisvės ir gerovės turėtų pasveikinti „blogiausiųjų pašalinimo ir geriausiųjų paskatinimo sistemą“. Apie išvarytus benamius Šimašius ironiškai rašė: „Gaila bomžų, kurie ką tik neteko nakvynės vietos“.

Anot Šimašiaus, kadangi „žmonės, gaunantys paramą iš kitų visuomenės narių, nejaučia dėkingumo“ (tik pavydą!), tai būtų gerai, jei žmonės „patys iki galo patirtų savo sprendimų pasekmes“ – dabar tam trukdo visokios socialinės apsaugos: „Ligų gydymą pats būsi paprašytas susimokėti. Pats turėsi atsakyti“ už savo ligas, gyvenimo būdą – ir mirtį.

Šimašių siutina tai, kad žmonės linkę „nustoti dirbti arba savo varganą atlyginimą tiesiog pragerti“. Tie, kurie „neturi daug pajamų, turi daug laiko vaikščioti pas gydytojus. Dėl savo polinkio vartoti medicinos paslaugas ir laiko turėjimo jie suvartoja resursus, skirtus visai visuomenei“!

Todėl „norint sveikatos sistemą pastatyti nuo galvos ant kojų, reikia, kad už paslaugas egzistuotų tikra kaina“. „Privatizavimas yra vienintelis tikrai geras sprendimas.“

Taip pat ir „visuotiniam švietimui užtikrinti rinkos mechanizmas vienintelis gali garantuoti tokias paslaugas, kurios reikalingos“.

„Iki šiol privatizavimas visose srityse davė didžiausią naudą. Ir mokyklų, ir ligoninių, ir miškų, ir bet kurios kitos valdiškai valdomos sistemos atveju.“

Tuo tarpu „išmokos vaikams, apmokamos atostogos motinoms, nemokamas pradinukų maitinimas daro didžiulę žalą, bet apie ją drįsta sakyti tik LLRI [Lietuvos laisvosios rinkos institutas]“.

Laisvės partijos programoje žadama: „Pasisakysime už vaiko pinigų, darbo paieškos pašalpos, subsidijų komunalinėms išlaidoms atsisakymą [ta prasme – panaikinimą]“.

Anot Šimašiaus, „prigimtinėje“ tvarkoje „didžiausias viešas interesas, kokį gali turėti žmonių bendruomenė, yra nuosavybės teisės gynimas.“

O darbo sutartys žiauriai varžo „privačius žmonių santykius“, nes „šalių lygybę pakeičia darbuotojo gynimas“.

„Alternatyvios dešinės“ („alt-right“) libertarizmas. Šis dažnai internete perkuriamas memas austrų mokyklos ekonomistus Murray Rothbard, Hans-Hermann Hoppe ir Ludwig von Mises vaizduoja alternatyvios dešinės ikonos „varlės Pepės“ stiliumi. Fone – geltona ir juoda anarchokapitalizmo vėliava.