Moteris prie vairo

[Sušukuota šio pranešimo versija: čia]

Vadinamieji ekspertai jau atskaitė moralų rinkėjams už tai, kad iki šiol rinkęsi tėtes, dabar išsirinko mamą. 

Tačiau lieka neatsakytas daug sunkesnis klausimas: ar išrinktosios prezidentės „lytis“ turės reikšmės jai einant pareigas, įgyvendinant savo sumanymus ir kaip tas faktas, kad ji - moteris, veiks jos galimybes veikti?

Iki šiol girdėjau tik kad lytis „neturi reikšmės“. Kas gali tuo patikėti? Kox bus prezidentės santykis su vyriausybės viršininku ir jo ministrais, jeigu pati išrinktoji prezidentė yra netekėjusi ir (oficialiojoje klasifikacijoje) „vieniša“, o konservai visais kanalais transliuoja panieką visoms, kurios netelpa į jų šeimos apibrėžimo Prokrusto lovą?

Šią panieką jie jau įtvirtino įstatymais. Ar tai gali „neliesti“ D.Grybauskaitės? Manau, ši aplinkybė „liečia“ išrinktąją prezidentę nepriklausomai nuo jos pačios noro ar nenoro likti „neutraliai“. Ar gali prezidentė išlikti neutrali turėdama reikalų su vyrais, kurie panieką „vienišoms“ moterims pavertė įstatymu?

Vardindama ministrus, su kuriais jau pirmomis dienomis norės susitikti ant kilimėlio, D.Grybauskaitė paminėjo ir moterų vienatvės bei šeimos reikalų specialistą R.Dagį. Abejotina, ar prezidentė kels ministro požiūrio į vienišas motinas problemą – greičiausiai ji turėjo galvoje „Sodros“ problemas. Bet galima klausti, ar žinojimas apie R.Dagio (ir visų konservų bei jų partnerių krikščionių) požiūrį į moteris niekaip neveiks prezidentės sprendimų.

Dar iki pirmųjų strateginių sprendimų D.Grybauskaitės laukia taktinis apsisprendimas: ji gali pasirinkti tradicinį lietuvišką „protokolą“ ir lyties, šeimos bei moterų teisių problemas laikyti „omenyje“, bet neišsakyti. Tokiu atveju jos virsta nematoma motyvacija, „užpakalinėmis“ mintimis. Arba – iškart iškloti šias problemas kaip prioritetines, bet tai gresia prezidentei „neutralumo“, savotiškos simbolinės nekaltybės praradimu.

Ar įmanomas „neutralus“ santykis su tokiu vyrišku ministrų kabinetu (kuriame vienintelei moteriai paskirtas karo vado vaidmuo), jeigu D.Grybauskaitė pasisako už lygias galimybes? 

„Neutralus“ požiūris į ministrų kabineto vyriškumą būtų maždaug toks: „ministrai parenkami ne pagal lytį, o pagal kompetenciją” (ir pan. ir t.t.). Nepaisant to, žinoma, visų kompetentingų ministrų padėjėjomis, pavaduotojomis, sekretorėmis, asistentėmis ir referentėmis dirba moterys.

Prie valstybės vairo stosianti moteris negalės nepaisyti „matricos“ – patriarchalinių santykių valdžioje ir nerašytų kodeksų, reguliuojančių vyrų santykius politikoje. Grybauskaitė daug kartų pakartojo, kad jai nesvarbus specialistų partiškumas, svarbi tik kompetencija. Kaip ministrų kokybę įmanoma atsieti nuo jų partinės priklausomybės? Juk jie neatsiktiktinai atsidūrė tose kėdėse. Jie įtiko ir patinka partijos patriarchams. Ar prezidentė gali „sugundyti“ ministrus išsivaduoti iš priklausomybės nuo partinės patriarchijos?

Be to, ne paslaptis, kad absoliučios daugumos politikoje figūruojančių vyrų psichiką yra paveikusi tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Ši patirtis – tai giliai įrėžtas žinojimas, kad galia ir valdžia visuomet yra prievartautojo „diedo“ pusėje. (Ne veltui vienas A.Zuoko laikų veikėjas, apkaltintas korupcija, prisipažino pasijutęs kaip išprievartautas berniukas.)

Fiskalinė drausmė ir biudžeto balansavimas šiuo požiūriu taip pat nėra neutralūs. Į ministrus siūlomi ne bet kokie kandidatai, o tik tokie, kurie buvo pakankamai ilgai grūdinami partijų hierarchijos skaistykloje. Jie pelnė savo bosų meilę. Todėl tai, kas atrodo skandalinga socialiniu požiūriu, partijos dvasiniams lyderiams gali būti net labai sexy.

Štai visi pakraupo nuo vadinamųjų naktinių sprendimų. Tačiau įsijauskime į konservatorių ir visų jų atsitiktinių partnerių kailį. Argi jie neturi kuo pasididžiuoti? Jiems pakako vos keleto parų, kad privatizavimas ir liberalizavimas pradėtų skverbtis į sritis, kurios dar vakar buvo laikomos neliečiamomis: susisiekimas, aukštasis mokslas, sveikatos apsauga ... (Manau, kad ir viešasis saugumas šiems Busho ir Rumsfeldo fanams – ne tabu.)

Kaip dabar gydysis konservų rinkėjai? Geniali Kubiliaus ištarmė, kad papildomi mokesčiai už gydymą privers pacientus „elgtis racionaliau ir apdairiau“, puikiai iliustruoja šio viršininko mentaliteto lygį. Tai „diedo“ arba kalėjimo viršininko mentalitetas. (Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, kalėjimuose dėl smurto incidentų, ypač seksualinio smurto atvejais, baudžiami nukentėjusieji – nes patys kalti. Jeigu esi auka – ligonis, bedarbis, šiukšlė, moteris, – nusipelnei bausmės už šį neracionalų pasirinkimą.)

Beje, su „diedovščina“ visais laikais sėkmingiau kovojo moterys, motinos, nes jų „neliečia“ nerašytieji garbės ir vyriškumo kodeksai. Tačiau, kaip liudija konservatorių karo Irake istorijos, moterys gali būti ir pavyzdingos (pavyzdingai sadistiškos) kalėjimų prižiūrėtojos. 

D.Grybauskaitė dar ketina pasikalbėti su slaptųjų tarnybų viršinininkais dėl „nutekėjimo“. Tačiau visai tikėtina, kad nuolatiniu blaškančiu veiksniu prezidentės kasdienybėje bus ne spec. tarnybų provokacijos, o viešųjų veikėjų (tokių kaip Tomkus) ir žiniasklaidos dėmėsys jos privačiam gyvenimui. 

Tam, kad pasikeistų krašto gyventojų supratimas apie asmens moralinę nepriklausomybę, neužtenka pakeisti saugumo viršininką. Reikia, kad žmonės, be kalėjimo žargono, išmoktų ir daugiau kalbų.