Kanclerė, aišku, koketuoja.
http://www.independent.co.uk/news/people/angela-merkel-on-facebook-its-nice-to-have-it-like-its-nice-to-have-a-decent-washing-machine-10301726.html
Gal ir galima teigti, kad egzistuoja "priklausomybė" nuo skalbimo mašinos, bet tai absoliučiai kitokia priklausomybė nei priklausomybė nuo socialinių tinklų. (Nors soc. tinklai, be abejo, yra smegenų plovimo mašinos.)
Nors dažniausiai moralizuojama apie tai, kad virtualusis bendravimas tampa "tikro" bendravimo pakaitalu (apie tai papamokslavo ir kanclerė bažnyčioje), toks moralizavimas tėra išsisukinėjimas, kai nenorima matyti sisteminių ir struktūrinių virtualaus socialumo prielaidų. (Panašiai DG moralizuoja apie "vaikų namus" — tarsi šie egzistuotų kažkokioje beorėje erdvėje, anapus kaupimo ir kontrolės sistemos.)
Virtualioji komunikacija yra esminis kapitalistinio komunizmo bruožas. Viena iš giliausių satisfakcijų, susijusių su virtualiąja komunikacija, yra galimybė _griebtis telefono_ (kad ką nors _papostintum_), kai susiduriama su kuo nors nesuprantamu, neaiškiu, kitokiu, nepriimtinu, nereguliariu, bjauriu, žiauriu, sukrečiančiu. Tai būdas atsikratyti nesuprantamumo įtampos.
Na, o bulingo ir mobingo malonumai — tai čia savaime aišku, goes without saying. Su virtualiosios komunikacijos institucionalizavimu socialinė pažanga tapo absoliučiai neatskiriama nuo patyčių, kontrolės ir autoritarinio disciplinavimo. Neatskiriama. Socialinė rinkodara ir priklausomybė nuo "láikų" yra neišvengiama ir neapeinama kaip mirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.