Apklausos atskleidė, kad jaunesnė norvegų karta tradiciją suvokia kaip "pozityvią vertybę, tačiau daugiau privataus ir asmeninio lygmens. ... Jaunesnei kartai tradicija jau nėra kolektyviniai įsipareigojimai, bet tampa viena iš kelių galimų asmeninių pasirinkimų šeimoje ar mažoje grupėje. Jaunoji karta ignoruoja autentiškumo prasmes. Kiekvienas laisvu laiku gali sukurti bet kokias prasimanytas tradicijas."
Tuo tarpu "išsilavinusiems" vilniečiams toks suvokimas nebūdingas.
Tradiciją ir papročius jaunieji Vilniaus gyventojai sieja su elgesio norma – įprasta, nusistovėjusia arba pasikartojančiu įpročiu, tam tikru ritualu. Papročio atveju įprotis kartais siejamas ne tik su pasikartojimu, bet ir „priverstiniu“ veiksmu: „Paprotys – priverstinis įprotis. Ne savo noru pasirenki“.
Respondentai tai sieja su „šeimos papročiu švęsti gimtadienius“, su "vestuvėmis, laidotuvėmis ar krikštynomis“.
"... beveik nėra minties, kad asmuo galėtų ir norėtų ką nors pakeisti. ... Konkretus žmogus savo misiją suvokia kaip tikslų ar beveik tikslų tradicinių papročių atkartojimą."
Kai kurie pateikėjai tradiciją sieja su visa tauta, valstybe, teigdami, kad tradicija vienija tautą ar "išskiria lietuvius iš kitų tautų."
"Gana tipiškas atsakymas: „tradicija – tai, „kas nekinta“,„per daugelį metų susiklosčiusi žmonių elgesio norma“, "įprastas elgesys be jokių naujovių."
"Kai kurioms vilnietėms paprotys asocijuojasi su pagonybe arba su senove ir archaika." „Paprotys – tam tikri veiksmai siekiant išlaikyti tautiškumą“, – teigia viena pateikėja."
Labai retai respondentai įžvelgė galimybę „susikurti“ tradiciją. Vilnietė teigė, kad nors „tradicijai būtinas pasikartojimas, žmonės gali turėti savo (sukurtas) tradicijas, pvz., draugės gali kiekvieną mėnesio šeštadienį eiti gerti arbatos“.
Dar retesni pamąstymai apie tradicijų sąveiką: „šiais laikais tautos stipriai maišosi tarpusavyje, veikia vienos kitų tradicijas arba galutinai išstumia iš mūsų atminties“.
Dar rečiau manoma (Kaune gimusi pateikėja), kad galima sukurti tiek naują tradiciją, tiek ir papročius.
"Masinis informacijos šaltinis internetas labiausiai pravertė pateikėjams ieškant duomenų apie šeimos šventes, vieną ar kelias kalendorines šventes (tarp jų ir pagoniškas), maistą, būrimus, tradicinius rūbus."
"Šis tyrimas atskleidė gana konservatyvų ir romantišką miesto jaunimo požiūrį į beveik nekintančią ir iš kartos į kartą perduodamą tradiciją, ... atsiliekantį nuo Europos modernaus ir kintančio etnologų požiūrio."
http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/download/2301/1191
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.