Kuo gyvena humanitarai next door

Sugalvojau kartais skelbti įdomesnių tarp/transdisciplininių "humanitarinių" studijų Vakaruose trendų apžvalgėles. Bet iš mandagumo iš pradžių dirstelėjau, kuo gyvena humanitarai next door. Čia pirmas įspūdis:

Idealas ir realybė

Vienas dešiniųjų pažiūrų ambasadorius per radiją dalijasi mintimis apie pagrindines Amerikos ir "visų Vakarų" vertybes. "Svarbiausia — žmogaus orumas." Galvoju, koks gebėjimas svarbiausias konservatoriui? Jam nereikia mokėti paneigti, kad realybė ar konkretūs incidentai prieštarauja jo idealams (pvz., idealui "Amerikoje svarbiausia žmogaus orumas"). Jam užtenka žinoti, kad svarbiausia — idealas, o realybė visai nesvarbi. Viskas niekai, kai yra idealas. Arba, kaip pasakė vienas neonaciukas, "jei myli tėvynę, visada turi atsakymą". (Šia prasme Putinas yra konservatorių idealas.) 

Dar galvoju, tas ambasadorius yra tipiškas dabartinės politinės klasės atstovas, nes jam "Vakarai" yra ne idealas, įkvepiantis kovai už progresą, o "realybė": jis pasakytų, kad čia vos ne "pareigybinis" reikalavimas — tikėti, kad Vakarai jau ir _yra_ tokie, kokie siekia būti formuluodami savo principus ir idealus.