Šiandien troleibuse nugirdau "autentišką" dviejų skirtingų lyčių senjorų (maždaug po 65 m.) pokalbį. Jis užsimezgė senjorui pabandžius užkalbinti šalia sėdinčią senjorę, kuri, nesupratusi (arba nenorėdama suprasti), kas jai sakoma, pareiškė: "Aš nesuprantu žydiškai".
Senjoras nesutriko ir atsakė nekalbantis žydiškai.
Tada senjorė informavo pašnekovą, kad "žydai dabar labai priešiški lietuviams, labai mūsų nekenčia".
Senjoras noriai įsitraukė į pokalbį šia tema: "Taip, jie buvo karaliai ant mūsų, o dabar jau nebe".
Senjorę užplūdo prisiminimai. "Jie viską supirkdavo iš žmonių. Mano tėvai jiems parduodavo veršelius už šešis litus. UŽ ŠEŠIS LITUS!" - pamosavo rodomuoju pirštu. "O patys [žydai] prekiavo tik silke, tik silke, nu ir dar kažkokiom ten smulkmenom, nežinau" (niekinama veido išraiška).
Senjoro veide nušvito šypsena: "Prisimenu, atbėga pas mus žydelių vaikai, du vaikai, kur kaimynystėjė gyveno. Sako, mūsų motina turbūt nužudyta. Tuo metu vokiečiai čia buvo, ką mums daryti. Nu mano tėvas sako, jeigu ką kreipkitės į Juozapą."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.