EROTINĖS SAVIRAIŠKOS DEMOKRATIZACIJA: VALENTINO IR JANINOS DIALOGAS

Janina: Vasario 14 reikia uždrausti. Valentinas: Visuotinio moralinio konsensuso dėl seksualinio padorumo ir leistinumo nebėra. Leistinumo ribos gali būti, yra ir bus nuolat perbraižomos. J.: Į seksą reikia žiūrėti atsakingai. V.: Seksas yra poilsis, taip pat savirealizacijos ir asmeninio tobulinimosi priemonė. J.: Seksą išmano tik gydytojai. V.: Seksas nebėra ekspertų monopolis. Žmonės patys priima sprendimus. J.: Sekso negalima rodyti per televiziją. V.: Pornografija įsiveržė į visas kultūros sritis ir kasdienybę: seksas tampa vis matomesnis ir atviresnis. Sekso vaizdai, “erotiniai” produktai ir paslaugos tampa prieinami vis platesnėms vartotojų masėms. Komunikacijos technologijų plėtra lėmė tai, kad seksualinis “vartojimas” tapo paprastų žmonių kasdienybe. Nebeliko aiškios ribos tarp privačių ir viešų diskursų. Geriausią laiką ir vietą žiniasklaida skiria realybės šou ir išpažinties žanro programoms. Seksas čia yra ir “gili tiesa”, ir artistinis pasirodymas, “atsivėrimas” ir pramoga. Mūsų dienų kultūra apibūdinama kaip naujoji striptizo kultūra, kuriai būdingas “viešas intymumas”. J.: Sveiki žmonės nesidomi seksu, erotika ir pornografija. V.: Pornosfera pastaraisiais dešimtmečiais be galo išsiplėtė. Erotiniai tekstai ir vaizdai tapo laisvai prieinami visiems ir visoms. Viena iš akivaizdžiausių seksualinės kultūros permainų ir yra tai, kad pornografija tapo neatsiejama populiariosios kutūros dalimi. Vien Amerikos pornoindustrija per metus išleidžia iki 11 000 filmų (plg. Holivudas – 400). J.: Visa pornografija vienodai šlykšti, nuobodi, tas pats per tą patį. V.: Kokybiniu atžvilgiu pornoprodukcijos veidą gerokai pakeitė nauji žanrai: “gonzo”, mėgėjiška (amateur) porno ir kiberporno (cyberporn). Šios formos leido pornografams ir pornografėms kaip niekada priartėti prie dokumentinio realizmo idealo. Kai kas kalba apie “realybės pornografijos erą”. J.: Ta velnio sėkla išplito per internetą, kuriame žaidžia vaikai. V.: Pornografijos demokratėjimas prasidėjo atsiradus videotechnologijai. Vertikalią komunikaciją pakeitė horizontali: dabar ne industrija siūlo produktą privačiam vartotojui, o privatūs piliečiai dalyvauja tarpusavio mainuose. Jeigu internetas, skaitmeninė reprodukcija ir webkameros savo metu nebūtų atsiradusios, visa tai būtų buvę išrasta porno-mainų tikslui. 9-ajame dešimtmetyje atsiradus video medijai, suklestėjo gonzo žanras – šiandien vyraujanti video ir DVD formatų pornografijos forma. Tipiškas gonzo siužetas yra toks: vyras ar grupė vyrų su kamera įtikina neva nepasiruošusią merginą pasimylėti su juo ar jais. Klesti ir mėgėjiška pornografija, pavyzdžiui, privatūs tinklai, kuriuose dalyvauja poros, besikeičiančios pačių filmuotais savo mylėjimosi vaizdais. Tipiška megėjiško porno-tinklavietė kviečia stebėti personažę ar personažą kasdienėje aplinkoje, įskaitant seksualinius nuotykius. Žiūrovui suteikiama galimybė “bendrauti” – rašyti, kalbėtis ar ką nors parodyti gestais. Tradicinės pronografijos vartotojas apie tai galėjo tik pasvajoti, nes turėjo pasitenkinti nepasiekiamų aktorių vaizdu. Naujosios technologijos leido pornografijai pagaliau užverti plyšį tarp reprezentacijos ir realybės: dabar jos objektas – “realių” žmonių “tikras” seksualinis gyvenimas. J. Purvini biznieriai melžia iš žmonių sunkiai uždirbtus pinigus. V. Paprasti žmonės šiandien patys kuria pornoprodukciją. Išsitrynė riba tarp sekso at-vaizdavimo ir viešos saviraiškos. Virtuali erdvė tapo bendruomenių terpe. Intymumas nebūtinai prieštarauja komercijai. Komercija dažnai yra neatsiejama tapatybės ir bendruomenės kūrimo dalis. Failų mainų bendruomenėje, kurios dalyviai kartu yra ir tiekėjai, ir vartotojai, tam tikras mokestis už dalyvavimą gali būtu savaime suprantamas dalykas. Kuo daugiau moki, tuo labiau “priklausai”. Čia neaiški perskyra tarp modelių ir žiūrovų. Tokiose skonio (sub)kultūrose ekonominiai produkcijos ir vartojimo santykiai kartu yra bendruomenės santykiai. Seksualinė saviraiška – esminė individualaus ir kolektyvinio apsibrėžimo dalis. Pornografai ir pornografės šiandien gali veikti nepriklausomai nuo pornoindustrijos. Tai vadinama kooperatyviąja porno kūryba (collaborative producing of porn). J. Mėgėjiška erotika dar bjauresnė už profesionaliąją. V. Mėgėjai dažnai šaiposi iš profesionalios pornografijos dėl bjauraus webdizaino, erzinančios pop-up (iššokančios) reklamos (kurią, beje, išrado pornografai) ir vaizdų su prastai apšviestomis ilgaplaukėmis blondinėmis su implantais krūtyse. Standartinis porno “meniu” susiklostė 8-ojo dešimtmečio hard-core videopornografijoje. Jis nusakomas formule "meat and money": privalomi šio standarto elementai yra oralinis, vaginalinis ir analinis vyro skverbimasis į moterį, moters su moterimi scena bei seksas trise. Alternatyvios porno kūrėjai turi ambicijų ištrinti ribą tarp porno ir avangardinio meno. Altporn pateikia seksą platesniame kultūriniame kontekste (muzika, naujienos, menas, kultūra). Čia retai sutiksi “nešvarų” pornokūną, pasirengusį įsiskverbimui. Alternatyviosios pornografijos estetikai nebūdingi chirurginiai kūno patobulinimai, vaizdo “glaistas”. Čia mikro-įžymybės prisistato kai “asmenybės”, ne tik kaip kūnai. Tuo jos skiriasi nuo pribloškiančių, bet “nežmoniškų” pornožvaigždžių. J. Seksas ir pornografija atitraukia žmonių dėmesį nuo visuomenės problemų, slopina aktyvumą. V. Yra tokia tinklavietė "F*ck for Forest". Jos kūrėjai savo pajamas skiria ekologiniams tikslams. O legendinė Furrry Girl (kailėta mergina, taip pasivadunusi dėl savo nenoro depiliuotis) užsiima vegetarų ir veganų erotinės saviraiškos skatinimu ir vegetarizmo propagavimu. Kailėta Mergina taip pat kovoja už modelių teises: prieš diskriminaciją dėl kūno tipo ir prieš kitokius stereotipus.